švilpikas

1 švilpìkas sm. (2) 1. Dgl žr. 1 švilpukas 1: Piemenys tik švilpia ir švilpia švilpìkais Mlt. Dūdeles sukdavom, švilpikùs darydavom Trgn. 2. Rtr, E, DŽ, NdŽ, KŽ zool. voverinių šeimos graužikas (Marmota): Stepinis švilpìkas (M. bobak) LTEXI48. Alpinis švilpìkas (M. marmota) LTEXI48. Kalnų švilpikas EncIII122. Tyrų švilpìkas BŽ13. Švilpikas skirias nuo voverės sudribusiu kūnu, trumpa uodega ir kitoniškais dantimis Blv. 3. Kair, Šd, Prn, Zr zool. varnėnas, šnekutis (Sturnus vulgaris): Jau parlėkė švilpìkai Ldvn. Na, ką tau bloga darė mūsų sodelio švilpikas? Vaižg. 4. ppr. pl. DŽ, NdŽ, Pv, Švn, PnmA, Rmš, Vlkj, Št, Srv, Apt, Btg, Pn, Krkn, Rgv, Rd, Jnšk, Ssk, Dl, Švnč, Dbk, Ds, Vb, Ppl iš miltų ar bulvių ant rėčio susukamas kukulis; virtų ir grūstų bulvių sklindis: Bandukų išsikepdavo, švilpìkų bulbienių, i gana LKT182(Prnv). Visa draugė valgo švilpikùs Trak. Bulves sutrina, prideda miltų, iškela – ir švilpìkai Stk. Tai skanumas švilpìkų: gali ir be taukų valgyt Klov. Švilpìkai saldūs, svieste plaukia – neatsivalgai! Ar. Švilpìkų privalgęs, gali storiausius sienojus raičiot Dglš. ^ Ar nenori kinkibezdų su švilpìkais? (sakoma nenorinčiam valgyti paduoto valgio) Grž. 5. ppr. pl. J.Balč(Rk) Kūčioms kepamas miltinis kukuliukas, prėskutis, parpelis. 6. Mrj žr. švilpijonas. 7. rš bot. raukšlėtasis gudukas (Rozites caperata).